|
Gyvūnų pasaulyje
Mokslinių tyrimų laboratorijoje vienas paršelis sako kitam:
– Man pavyko išdresiruoti mokslininką!
- ...?
– Kai tik paspaudžiu šį mygtuką, jis man atneša ėsti.
Tupi zuikis po krūmu ir rūko. Prieina karvė ir stebisi:
– Toks mažas, o jau rūkai!
– Tokia didelė, o dar be liemenėlio vaikštai!
– Kiek gausis, – klausia zuikis, – jei 8 padalinsime per pusę?
– Jei horizontaliai, tai du nuliai, o jei vertikaliai – du trejetai, – greitai susivokia vilkas.
Sėdi spintoje motina kandis ir jos mažasis kandžiukas. Kandžiukas klausia:
– Mama, ar aš galiu paskraidyti?
– Ne! Geriau graužk kailinius.
– Gaila! Kai aš vakar skraidžiau man labai plojo!
Prie zoologijos sodo tarnautojo prieina mergaitė ir klausia:
– Pasakykite šis dramblys yra patinas ir patelė?
– Vaikeli, tai rūpi tik kitam drambliui.
Išeina iš restorano trys blakės.
– Tai ką, eisime pėstute, ar šuns palauksim.
Paskyrė miške zuikį tardytoju. Šis prisikabino prie lapės:
– Tu kieno kailį nešioji?
O ji:
– Savo!
– Ne, pavogei, pavogei.
Ir pasodino į kalėjimą. Sėdi lapė, nuobodžiauja. Į kamerą įmeta žąsį.
– Žąsie, o tave už ką?
– Zuikis priskreto, už kokius pinigus aš į pietus skrendu.
Viename laive dirbo fokusininkas. Kadangi keleiviai nuolat keitėsi, tai jis rodė tuos pačius fokusus. Kapitono papūga nuolat matydavo jo daromus fokusus ir suprato visas paslaptis. Kiekvieno pasirodymo metu papūga gadindavo jo pasirodymą šūksniais: „Tai ne ta kepurė!“,
„Pikų damą jis slepia kelnių kišenėje!“, „Dėžutėje yra skylė!“. Fokusininkas niršo, bet nieko negalėjo padaryti – vis dėlto – kapitono papūga.
Kartą laivas sudužo. Atsitiktinai išliko gyvi tik fokusininkas ir papūga laikydamiesi jūroje už laivo nuolaužos. Fokusininkas ir papūga visą laiką kreivai žiūrėjo vienas į kitą. Pagaliau po kurio laiko papūga neiškentė:
– Na gerai, pasiduodu! Kur laivas?!!
Sėdi varlė prie kranto į vandenį nuleidusi kojas. Prieina bebras ir klausia:
– Varle, na kaip vanduo?
– Aš čia kaip moteris, o ne kaip termometras!
Sėdi medyje du krokodilai.
– Kažkada mūsų protėviai žeme šliaužiojo!
– Kažkada mūsų protėviai vandenyje plaukiojo!
– Gerai, užteks plepėti, skrendam medaus rinkti!
Šuo bėga per dykumą:
– Jei dabar rasiu stulpą – apsisiusiosiu.
Jei esi stiprus kaip lokys, dirbi kaip jautis, darbe sukiesi, kaip bitė, namo grįžti nusikalęs kaip šuo, tai gal jau laikas nueiti pasitikrinti pas veterinarą, ar tu kartais ne asilas...
Tupi ant šiukšlyno dvi žiurkės. Praskrido šikšnosparnis. Viena kitai sako:
– Pažiūrėk, angelas praskrido! |
